Kas yra K-1?
1993 metais Japonijoje įkurta „K-1“ organizacija greitai tapo pati populiariausia bei atgaivino domėjimąsi rytų kovos menais tekančios saulės šalyje. Svarbiausias šio unikalaus pasisekimo faktorius yra kovų nenuspėjamumas: fizinį pranašumą prieš oponentą turintis kovotojas gali būti vienu rankos ar kojos smūgiu nokautuotas.
Labai dažnai technika, greitis ir laikas būna daug svarbesni už dydį ir jėgą.
„K-1“ – rytų kovos menų turnyras, kuriame skirtingas kovų rūšis kultivuojantys dalyviai kaunasi tris arba penkis raundus, trunkančius po 3 minutes. Kovotojų saugumui užtikrinti mūvimos pirštinės, smūgiuoti leidžiama tik kumščiais ir kojomis. Draudžiama atlikti metimus, smūgiuoti alkūnėmis į galvą.
K-1 MMA HERO‘S yra rytų kovos menų turnyras, kuriame skirtingas kovų rūšis kultivuojantys dalyviai kaunasi du raundus po penkias minutes. Kovotojai mūvi mažas pirštines, leidžiama įvairi smūginė technika ir imtynių technika.
Šios kovos taisyklės dar daugiau suteikia kovai žavesio, universalumo. Čia savo meistriškumą turi galimybę pademonstruoti ne tik smūginę techniką kultivuojantys kovotojai, bet ir imtynininkai.
Kiekvieną savaitę vakarais rodomos „K-1“ transliacijos yra vienos iš populiariausių laidų Japonijoje, o jų dalyviai – nacionalinės įžymybės. Pastaraisiais metais „K-1“ išaugo į milžinišką imperiją, organizuojančią varžybas, parduodančią licencijas, platinančią filmus, DVD, vaizdo žaidimus ir t.t..
Be Japonijos kovotojų, „K-1“ turnyruose dalyvauja sportininkai iš viso pasaulio.
K-1 istorija
Seido Kaikan meistras Kazuyoshi Ishii jau kurį laiką puoselėjo idėją įkurti tokią kovos menų lygą, kurioje galėtų dalyvauti kovotojai iš įvairių kovos stilių. Kuomet 1993 metais Japonijos Fuji televizijos tinklas kreipėsi į jį pagalbos dėl tiesioginės transliacijos sporto programos kūrimo, Kazuyoshi Ishii šį sportą pakrištijo „K-1“
Bilietai į pirmąjį turnyrą buvo parduoti per vieną valandą, o televizijos transliacija, nepaisant vėlaus laiko užėmė aukščiausią vietą televizijos reitinguose. Pirmasis „K-1 Grand Prix“ turnyras, kuriame 80 % kovų baigėsi nokautais, sužavėjo jaunimo širdis ir savo populiarumu užgožė futbolo bei beisbolo rungtynes.
Todėl 1997 metais „K-1“ varžybos jau vyko trijose didžiausiose Japonijos sporto arenose. 2002 metais „K-1 World Grand Prix“ finalai vyko Tokijo Dome arenoje, varžybas stebint 74 500 žiūrovų. Tai buvo rekordinis žmonių skaičius iki to laiko susirinkęs didžiojoje Tokijo arenoje.
Nuo pat pirmųjų savo egzistavimo dienų „k-1“ tapo įvykiu, kuris užpildydavo visas iki vienos vietas didžiausiose sporto arenose.
1995 metais „K-1“ išsiveržė ir už Japonijos ribų. Pirmasis „K-1“ vyko Šveicarijoje, iš kurios buvo kilusi viena žymiausių tuometinių organizacijos žvaigždžių Andy Hug. Toliau organizacija plėtėsi į JAV, kur vyksta kiekvienais metais iki šios, Prancūziją, Australiją, Naująją Zelandiją, Pietų Korėją, Olandiją ir taip pat Lietuvą.
Nepasitenkindama vien sunkiasvorių kovomis, nuo 2002 metų „K-1“ pradėjo organizuoti „WORLD MAX“ turnyrus, skirtus vidutinio svorio kovotojams.
Lietuvos Bušido Federacijai nuo 2006 metų „K-1“ organizacija oficialiai suteikė išskirtinę teisę kiekvienais metais Europoje rengti „K-1“, „HERO‘S“ ir „K-1 MAX“ turnyrus. Šių turnyrų nugalėtojai iš karto įgyja „žalią kortelę“ dalyvauti „K-1“ turnyruose Japonijoje.
Šiandieną Lietuva gali drąsiai didžiuotis tokiais mūsų kovotojais, puikiai pasirodžiusiais pasauliniuose „K-1“ ir „HERO‘S“ turnyruose, kaip Kęstutis Smirnovas, Remigijus Morkevičius.
Šiandieną „K-1“ išeina už rasinių skirtumų, valstybių sienų ir religijos, kadangi kiekviena sporto rūšis gali turėti šalininkų visame pasaulyje. Nors dauguma „K-1“ kovotojų kultivuoja rytų kovos menus, šiuose turnyruose dalyvauja ir kitų kontaktinio sporto šakų varžovai, pvz. bokso.
Visi jie dalyvauja turnyruose turėdami tą patį tikslą: įrodyti, kad jų kovos stilius yra geriausias pasaulyje. Visa tai jiems ir padeda įgyvendinti „K-1“.
Peržiūrėti kitas kategorijas: